Visada kas turi pradžią, tas turi ir pabaigą... Deja ir mūsų savanoriavimas Portugalijoje baigėsi... Bet tai liks mūsų atmintyje ir širdyje visą gyvenimą.
Nepaisant visokių smulkių sunkumų, nesusipratimų, tos dvi savaitės buvo nepakartojamos ir įspūdingos. Kiekvieną dieną aprašydavome kiek įmanoma tiksliau. Liko paskutinė - prasidėjusi 3 valandą ryto Pereiroje ir pasibaigusi maždaug po 24 valandų Panevėžyje.
Kad ir kaip keista, bet trečią valandą ryte keltis buvo ne taip sunku kaip galima būtų pagalvoti. Gal dėl to, kad visi jau pasiilgę savo namų, žadinti antrą kartą visų nereikėjo. Daiktai jau buvo supakuoti, liko tik paskutinius daiktus sukrauti ir pabandyti užsegti lagaminus.
Pajudėjom į Lisaboną. Naktiniai vaizdai užburiantys... Kiek liūdnokos nuotaikos, tačiau tuo pat ir džiugios. Kelionė iki sostinės trunka beveik dvi valandas, bet nei vienas nebeužmigo.
Oro uostas pilnas žmonių. Tik įėjus atsisveikiname su visą laiką su mumis buvusiu Dani. Iš to, kad ašaros buvo kiekvienose akyse, galima tik spręsti, jog laikas praleistas neveltui ;)
Toliau belieka sekti rodyklėmis ir judėti lėktuvo link. Eilių ilgumas stebina, bet maždaug po valandos jau esame praėję pro visus patikrinimus ir pridavę lagaminus. Laiko užtenka tik atsigerti kavos ir tai jau beveik paskutiniai įlipame į lėktuvą. Paskutiniai atsisveikinimo žodžiai Portugalijai ir mes išskrendame Londono link.
Londono oro uostas nuo kitų skiriasi tuo, kad apsaugų postai kiekviename posūkyje. Negana to, toks piktas dėdė rimtu veidu žiūrėdamas į pasus išklausinėjo iš kur grįžtame, ką veikėme Portugalijoje, kiek laiko būsime Jungtinėje Karalystėje. Tokie dalykai sukelia jausmą, kad vaidiname kokiame nors filme.
Londone mums reikėjo pakeisti oro uostą, tačiau viskas gana aiškiai, tai susigaudėme greitai ir jau po dviejų valandų įėjome į Gatwiko oro uostą. O čia jau buvo linksmiau. Pasirodo, kad bagažo svoris, kuris yra nurodytas ant mūsų lėktuvo bilietų, yra nepagrįstas, tai reiškia, kad mes negalime vežtis 23 kg, nes kompanija Greitai.lt, iš kurios pirkome bilietus, kažko ten nepadarė. Todėl už tuos 3 kg, kiekvienas turi susimokėti po 35 svarus! Na, mes tikrai šitiek nemokėsime, tad bagažą persidėliojom taip, kad visiems būtų iki 20 kg. Priduoti lagaminus užtruko valandą. Galiausiai išaiškėjo, kad ir bilietai netinkami, nes mes lėktuve negalime sėdėti prie atsarginio išėjimo. Prie visų tų nesusipratimų prisidėjo ir tai, kad angliškas akcentas priverčia pamiršti visus žinomus angliškus žodžius. Tai reiškia, kad nesuprantam beveik nieko, ir visi viską privalo mums pakartoti nuo 3 iki 5 kartų, kol šiaip ne taip jų kalboje randame panašumų su mūsų mokama anglų kalba.
Kaip akmuo nuo širdies nurieda, kai galiausiai gauname bilietus ir mūsų lagaminai nuvažiuoja ten kur nebesimato. Tada prasideda patikrinimai. Nuo veidų kontrolės iki apčiupinėjimų ir patikrinimų. O kai pereiname per tiek, tai oro uoste vaikščiojantys du policininkai su už save didesniais automatais atrodo visiškai normaliai.
Kol sulaukiame vartų numerio paskelbimų, truputį užtrunka, tad pavalgę, turėjome apie 30 minučių poilsio.
Toliau beveik viskas klostosi normaliai. Susėdame, pakylame, o nusileisti vėluojame. Nežinome dėl ko, bet virš Rygos apsukome porą ratų , tad nusileidome apie pusvalandį vėluodami. Ir vėl visi patikrinimai, pasiimame lagaminus ir pagaliau ištrūkstame iš beprotiškųjų oro uostų.
Mus pasitinka ne tik Kęstutis, bet ir Aistė su gėlių puokšte. Jaučiame, kad namai jau netoli, tad nuotaika, po beveik paros kelionės, vis dar puiki. Ir nors įvažiavus į Lietuvą pradėjo žaibuoti, tai mes laikėme geru ženklu. Taip ir buvo, visus grąžinome sveikus ir gyvus, nors Justai koją dar truputį skauda.
Štai ir paskutinė diena baigėsi. Dabar tai jau tikrai viskas. Nors projektas "Change the world" vykdomas tik pusantro mėnesio, mūsų nepalieka jausmas, kad jis jau baigėsi. Bet pailsėję tikrai dirbsime toliau ;)
"Change the world" - filmukas apie dvi savaites ;)
 |
| Viso gero, Portugalija! |
 |
| Laukiame |
 |
| Vis dar laukiame ;) |
