Change the World!: Savanoriavimas PORTUGALIJOJE (13)

Jei kas būtų matęs, kaip mes vakarieniavome, nebūtų nei numanęs, kokią dieną turėjome!

Viskas prasidėjo apie 5 valandą ryto... Bet geriau pradėsiu, nuo vakar vakaro ;)
Grįžę po siurprizų dienos, supratome kas yra dar vienas siurprizas. Prie Atlanto vandenyno, Justa paslydo, ir taip krito, kad pasitempė raiščius. Bet nėra taip blogai, kaip atrodo. Grįžę uždėjome ledo ir patepėme vaistais. Bet jau buvo aišku, kad Lisaboną Justai lemta buvo pamatyti tik vieną kartą (kai buvo išankstinio planavimo vizite). Tad šiandien, nors ir daug mažiau jai skaudėjo, galėjo paeiti beveik nešlubčiodama, ji pasiliko namie. Bet nebuvo taip blogai, kaip gali atrodyti. Ji nebuvo vieniša! Ja rūpinosi kita savanorė Yene ir mūsų veiklos organizatorė Vera. Grįžę radome ją bemasažuojant Justai koją, o ji gulėjo su didžiule šypsena. Pasirodo, jos ne tik kartu buvo, bet ir žaidė Uno, kitus žaidimus, žiūrėjo TV ir darė viską, kad tik jai nebūtų liūdna.
Taigi, o ryte visi likę sveiki, atsikėlėme 5 valandą ryto. Sunku buvo, net buvo minčių, kad gal geriau pamiegokime. Bet atsilaikėme prieš tas mintis didvyriškai, tad jos taip ir netapo veiksmais :)
Apie 8 valandą jau buvome Lisabonoje. Dani mums parodė ir paaiškino metro sistemą. Supratome visai neblogai, nes pasiklydome tik vieną kartą, o dienos pabaigoje praktiškai esame profesionalai :)
Po kelių paklaidžiojimų pakrante, supratome, kad to 8 valandos iš tikrųjų yra beveik niekas - tikrai nespėsime aplankyti visko ką buvo suplanavę. Net baisu sakyti, bet visą dieną buvome prisėdę tik tada, kai kavą gėrėme. Bet ir tai skubėjome! Bet nebuvo baisu, kaip gali atrodyti. Iš tikrųjų tos vietos, kurias pamatėme atpirko visas kojų kančias! Visai (beveik) netyčia atradome nerealaus grožio vienuolyną, kuriame karalių gyvenusių ir mirusių 17 amžiuje kriptos. Dar užklydome į keletą bažnyčių, o vienoje radome ne tik mišias, bet ir tualetus bei parduotuvę! Atrodė tikrai keistai. Dar matėme kaip didžioje katedroje prie vieno iš mažiukų altorių buvo laikomos mišios japonų kalba. Dar matėme senos senos pilies griuvėsius, ant kurių užlipus ne tik galva susisuka, bet ir visos Lisabonos panorama atsiveria. Dar matėme ir aną ir aną (kai kurių dalykų net nepamename, o kai kurie nežinome kaip vadinasi ;).
Grįžtant jau galvojome, kad tikrai miegosime, bet kur tau! Tikrai niekas neatrodė pavargęs, kas tikrai atrodo keista! Bet ryt galėsime miegoti iki pietų, tad atsigausime ir pasiruošime kitai kelionei. Bet šį kartą jau į namus ;)